Šiandien mes su pagarba ir dėkingumu prisimename tuos, kurie dar prieš 1918 metų vasario 16-tąją suvokė, kad po karo nuniokotai Lietuvai reikalinga pagalba. Jie ėmė mąstyti apie lietuvių tautos savarankiškumą ir nepriklausomybę, o taip pat ir laisvos Lietuvos atkūrimą. Nepriklausomybę reikia iškovoti, saugoti ir apginti.

1918 m. vasarioo 16 d. Lietuvos Taryba istorinėje sostinėje Vilniuje, Didžiojoje gatvėje 12 val. 30 min. vienbalsiai priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Taryba priėmė Lietuvos valstybės ženklą - Vytį, vėliavą (geltona-žalia-raudona) ir tautos himną (Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Kiekvienas žmogus turi tėvynę. Kokia ji bus, priklauso nuo mūsų. Mes turime daug. Mylėkime, saugokime ir vertinkime savo šalį, kad kova ir aukos už Lietuvos laisvę nebūtų beprasmės. Šiandien niekas  nedraudžia minėti vasario 16-osios, bet kada galime užtraukti ilgus metus draustą tautišką giesmę, gėrėtis plazdančia trispalve. Nepamirškime džiaugtis šia diena, neleiskime, kad kasdienybė užgožtų jos prasmę. Didžiuokimės savimi ir savo kilme, savo kraštu.

Istorijos mokytoja metodininkė Daina Volkevičienė