Žaliaskarė vasara ir stovyklos pradžia sutapo su ypatinga švente – Tarptautine vaikų gynimo diena. Ši diena pirmą kartą buvo paminėta 1950 metais. Dabar jai 65 - eri.

„Vaikų dienai tiek pat metų kaip mano močiūtei", susiruošusi piešti „Ančiuko" vasaros kelionę, pasakė plačia šypsena besišypsanti geltonplaukė stovyklautoja, prie kurios prisijungė ir kiti vaikai.

Pilietinė iniciatyva „Ilgesio pieva" buvo skirta Gedulo ir vilties dienai atminti. Paminėjome ją gamindami „Aguonos" žiedą. Tai vienos tremtinės, dabar gyvenančios Alytuje prisiminimas. Jai - „trapi aguona lyg trapi taika, skaisčiai raudonas žiedas, lyg kraujas". Daugeliui mūsų šalies žmonių šeimų tai didelių ir skausmingų išgyvenimų diena.

Sporto dieną prie įvairių žaidimų dar vykdėme ir orientacinio sporto žaidimus, ieškojome ne punktų žemėlapyje, o pagal pateiktas mokytojų nuorodas paslėpto lobio. Didžiausias džiaugsmas buvo jį radus.

Praktiniai pratimai „kaip išgelbėti draugą", „akių mankšta" ir „ančiuko kelionės linksmybės" padarė nepakartojamą šuolį į vasarą. Daugelyje stovyklos renginių jautėme nuoširdų, šiltą savanorių - etikos mokytojos, visuomenės sveikatos specialistės geranoriškumą. Vaikai buvo mokomi grakščių šokių judesių, supažindinami su pirmosios pagalbos suteikimo įgūdžiais, saugiu elgesiu vandenyje.

Mokiniai kiekvieną dieną mokėsi supratimo ir atjautos, pasitikėjimo savimi ir pagarbos, gilino žinias apie Lietuvos krašto istoriją.

Atėjo atsisveikinimo su stovykla "Pažink save su šypsenos galia" penktadienis, kuris pakuždėjo, kad šiandien dar be mūsų „Sudie" tars ir mūsų mokyklos dešimtos klasės mokiniai, tik jau ne stovyklai, o pačiai brangiausiai Dotnuvos mokyklai. Dalyvavome jų renginyje ir mes.

Šventę vainikavo 6 - 7 klasės mokinių savanoriškai paruoštas atsisveikinimo laužas, stovyklautojų kepamos dešrelės. Žinodami, kad laužas neliepsnos, jei prie jo nebus dainos. Mes pasikvietėme 8 klasės mokinį Antaną, kuriam labai patinka dainavimas. Jis mums atliko dainą, kurios priedainį dainavome visi: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Tai mūsų tėvynė graži Lietuva".

Mokyklos mokytojos dalyvavusios stovyklos darbe, savo kūrybiškumu, neapsakomu atsidavimu ir sielos šiluma kasdien suteikdavo vaikams daug džiaugsmingų akimirkų ir geros nuotaikos.

Mokyklos mokytojai ir vaikai esame dėkingi, tariame nuoširdų ačiū Kėdainių rajono savivaldybės, mūsų mokyklos administracijoms, už galimybę organizuoti stovyklą, pratęsti nemokamą maitinimą gaunantiems priešmokyklinukams ir 1-5 klasių mokiniams, už aprūpinimą inventoriumi, materialinėmis priemonėmis, bei susikurtą gerą nuotaiką prasidėjusiai žaliaskarei vasarai...

Socialinė pedagogė Marija Misienė