Šeimos šventė „Laiminga šeima – šviesi vaikystė“

 Kiekvienas turime savo kelią, kelio pradžią, savo pasakų namelį, kuriame mūsų laukia du mums brangūs žmonės –  Mama ir Tėtis... Šiais žodžiais renginį pradėjo vedėjai – Smiltė ir Tomas.

Mes nenukrentame ant žemės kaip obuoliai, kaip rasos lašai...Mus sukuria, išpuoselėja ir išleidžia į gyvenimą du mums brangūs ir mylintys žmonės – Mama ir Tėtis. Tai jie, brangiausi žemėje žmonės, žinantys, kokiais gyvenimo keliais ir kiek laiko reikia eiti, kol tampame tikrais žmonėmis. Tokia gyvenimo įžanga. Tokia šventės įžanga.

   Šventėje, kuri vyko Dotnuvos pagrindinės mokyklos foje, dalyvavo mokyklos bendruomenė ir miestelio žmonės. Nuotaikingą, jaudinantį, teatralizuotą ir prasmingą koncertą paruošė mišriosios grupės auklėtiniai ir jų auklėtojos, pradinukai kartu su savo mokytojomis, 9 klasės mokiniai, mokyklos būrelių „Muzikos spalvos“ ir „Mažieji dainorėliai“ dainininkai ir skaitovai. Šventę „įgarsino“ mokytojas V. Jasiulevičius.

   Skambėjo dainos apie Mamą, Tėtį, vaikystę, jaunystę, svajones, Tėvynę, sukosi poros šiuolaikinių ir sportinių šokių ritmu.

   Baigiamasis šventės akcentas –  G. Paškevičiaus daina „ Mano kraštas“, M. Džeksono „O mes vaikai“ ir renginio vedėjų palinkėjimas ramybės, meilės vieni kitiems ir laimingos kelionės į stebuklingą pasakų šalį - Vasarą...Tarsi pasižadėjimas vasarai ir sau, nuskambėjo J. Erlicko posmai:

                                            Jau su žaliaisiais vadovėliais

                                            Birželio traukiny žaliam

                                            Atūžia vasara kaip vėjas

                                            Privaloma visiems vaikams.

                                            Reiks vasaros mokyklą žalią

                                            Dabar lankyti būtinai.

                                            Rugpjūtį, Liepą ir Birželį

                                            Reikės išmokt atmintinai.

                                            Bet žinome, kad ją lankyti

                                            Lig sutemų mums nepabos.

                                            Ir taip išmoksime  vaikystę,

                                            Kad nepamiršim niekados.